pėstinis

pėstìnis, -ė adj. (2) 1. kuris eina pėsčias: Aš važiuotas, o tu pėstinis Lz. Daug kareivių, raitų ir pėstìnių NdŽ. | Karūna (vėliava) pėstinė (nešamoji) I. ║ atliekamas be gyvulių, pėsčiomis: Jeigu vyras ėjo dirbti su kirviu, kastuvu, dalgiu arba kitu kuriuo įrankiu be darbinio gyvulio, tai ir jo darbo diena buvo priskiriama pėstiniam lažui ir buvo laikoma žymiai lengvesne rš. 2. augantis pažeme: Reik ir man pėstinių šabalbonų insivaisyt Lš.